rasa jusionyte

Labas, aš Rasa.

Šią platformą sukūriau, nes degu noru rašyti ir pasakoti istorijas apie tai, kaip susikurti tokį gyvenimą ir darbą, kurį gyventi gera ir įdomu. Tikiuosi ir Tu čia rasi nors dalelę gėrio sau.

Kaip dirbti sau?

Kaip dirbti sau?

Nėra ir nebus tobulo laiko. Pradėk dabar.

Aš labai norėčiau galėti dirbti kitiems. Viskas būtų daug paprasčiau - man nereikėtų tvarkyti buhalterijos, jaudintis dėl milijono dalykų, galvoti iš kur ateis pinigai ir kiek reikės mokėti mokesčių. Dar blogiau, kai renkiesi įdomų gyvenimą, niekad neatvyksti į tikslą. Nėra destinacijos. Kažkur atkeliavus, kažką pasiekus, iškart klausi savęs - o kas toliau?

Pirmoji darbo sau taisyklė - išmokti sustoti. Suvokti, kad tavo destinacija yra dabar. ČIA. Tu jau žengei žingsnį į kitokį gyvenimą ir nors visi ir visada nuolat lenktyniauja, tau nebūtina irgi lėkti nebematant šalia vykstančio gyvenimo. Nusipirkusi darbo sau bilietą gali stebėti šias lenktynes iš šono. Ramiai. Sau. Vienoje laidoje bičiulė Monika Linkytė man sakė: vis jausdavausi, kad bėgu iš visų jėgų šalia gyvenimo traukinio, bet niekaip negaliu įšokti, tiesiog be atvangos ir iš visų jėgų lėkiu šalia, kad tik jis nenuvažiuotų. Monika praleido daug laiko gilindamasi į meilę sau, kad pagaliau galėtų įsėdusi į tą traukinį maloniai žvalgytis pro langą. Mes neprivalome kaip išprotėję lėkti, kad mums sektųsi. Galima gyventi kitaip.

Kai sugalvojau pradėti šį puslapį - savo puslapį - be galo greitai ir be galo daug kartų bandžiau apsigalvoti. Sau sakiau: Rasa, neturi ką pasakyti. Apie ką rašysi? Niekam gi nebus įdomu. Visi turim tą vidinio kritiko balsą, jis pilnas baimių ir nuolat dėl visko gūžiasi. Jis nenori gyvenimo pilnu garsu ir visomis spalvomis. Stipriai gyvenant galima ir stipriai pargriūti. Bet kokia kita išeitis? Nedaryti, nekurti, nepradėti. Tada išties neskaudės, bet ar verta gyventi šį vieną mums duotą gyvenimą nepatikint savimi?

Mano atsakymas: Jau geriau pabandysiu sukurti šį puslapį ir dar daugybę kitų savo projektų nei gyvensiu nepabandžiusi.

Aš nuolat pamirštu, kaip svarbu klausytis savęs. Daug metų gyvenau nesustojusi savęs paklausti: o ko noriu aš? Toks atsigręžimas į save labai pavojingas. Mums kažkas - ar tai visuomenė, ar tai valdžios sukurtos struktūros, ar tiesiog sociumas - vis paaiškina, kaip gyventi. Kaip baigti universitetą. Kaip susirasti darbą. Kaip mylėti. Kas gerai, o kas ne.

Ačiū, užteks. Aš pati susigalvosiu, kaip atrodys mano diena. Kodėl sakau, kad į save atsigręžti pavojinga? Viską, visas tas primestas gyvenimo normas, norisi išgriauti. Suvoki, kad gyveni, kaip nori kiti, o ne pati. Autentiškas gyvenimas bent jau man skamba kažkaip labai neapibrėžtai. Ką tai reiškia? Priimti savo sprendimus. Klausyti savęs. Tada viskas tikra. Nors nelengva ir tikrai labai nepatogu. Ir dabar dar užmirštu, kad man reikia laiko su savimi. Gyvenime yra tiek planų ir tiek srovių, kurios tave vis traukia į vieną ar kitą pusę, labai lengva taip ir nuvilnyti pamiršus pasiklausyti savęs, o kur link sukti nori aš?

O galiausiai, bus panikos akimirkų.

Viskas užknis.

Vėluos pinigai arba nežinosi iš kur jie vėl ateis.

Tau nebepatiks tavo veikla ir privalėsi viską keisti, kad augtum. Tai bus nepatogu.

Dalykai nesiseks ir tu pervargsi.

Pradėsi samdyti kitus žmonės, bet jie nuvils.

Pati save nuvilsi.

Visko visko bus daug.

Tik nepanikuok. Prisimink, kur nori būti, ką nori veikti. Nepriimk greitų sprendimų.

Greiti darbai dėl greitų pinigų atims energiją ir užims vietą, o kai jau ateis tavo svajonių projektai, tu būsi per daug užsiėmusi darydama viską, ko nenori.

Išsimiegok. Šį patarimą duodu ir sau pačiai. Po 8 valandų miego visas pasaulis atrodo kitaip. Noriu, kad mano sprendimai būtų grįsti meile sau, o ne neišmiegojusių minčių desperacija.

Galiausiai, nėra ir nebus tobulo laiko. Nieko neišlauksi. Tiesiog pradėk.

Visada turime du pasirinkimus - plaukti arba skęsti, sakydavo mano anglų kalbos mokytoja. Renkuosi plaukti, kad ir kas benutiktų.

Kelk sau aukštus standartus. Nuo šiol niekas tavo darbų netikrins, juos darai ne kitiems, nuo šiol pati už viską atsakai. Darbas sau yra didžiulė laisvė, bet tu pati turi pasirūpinti, kad kasdien save stumtum į priekį. Ir pati sau rašysi dešimtukus, jei jų nusipelnysi.

Daugiau apie darbą sau, o kartu ir meilę sau dalinuosi Instagram.

Nuotrauka: Deimantė Rudžinskaitė

 

 
Komunikacija verslui: ką daryti, kad jus įsimylėtų?

Komunikacija verslui: ką daryti, kad jus įsimylėtų?

Mano Top 5 knygos apie darbą ir gyvenimą

Mano Top 5 knygos apie darbą ir gyvenimą